Apie mus
Laučiai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 8 km į rytus nuo Šilutės, prie kelio Šilutė–Žemaičių Naumiestis. Šiauriniu kaimo pakraščiu teka Šyšos deš. intakas Šustis. Ribojasi su Jonaičių, Šilmeižių, Metirkviečių kaimais.
Kaime yra Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos filialas, medicinos punktas, trejos evangelikų liuteronų senosios kapinės, 1997 m. įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą.
Istorija
XIX a. pirmoje pusėje kaimas priklausė Pašyšių valsčiui; valdė 579 ha žemės. Kaimo vienkiemiai buvo išsidėstę pagal kelią Šilutė-Žemaičių Naumiestis ir abiejuose Šusties upelio krantuose.
Laučiuose lietuviška pradinė mokykla veikė 1739-1825 m., vokiška – 1899-1944 m. 1937-1939 m. buvo dar ir privati lietuvių mokykla, 1945-1955 m.; 1955-1961 m. – septynmetė (pavadinta Jonaičių septynmetė mokykla), 1961-1986 m. – aštuonmetė, 1986-1998 m. – devynmetė, nuo 1998 m. – pagrindinė, 1999 m. pervadinta į Laučių Mikelio Hofmano pagrindinę mokyklą. 1901 m. pradinei, 1961 m. aštuonmetei mokykloms specialiai pastatyti pastatai. 1912-1944 m. ėjo geležinkelio linija Šilutė–Kulėšai, 1945 m. geležinkelis išmontuotas. Laučiuose buvo stotelė.
1950-1992 m. Laučiai buvo „Jonaičių“ tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1991 m. iš Jonaičių kaimo atkelta biblioteka.
Gyventojai
1905 m. 32 proc. kaimo gyventojų buvo lietuviai. Gyventojų dauguma priklausė Verdainės evangelikų liuteronų bažnyčiai, katalikai – Žibų bažnyčiai.
1997 m. kaime buvo 206 ūkiai, 2003 m. m. galvijus laikė 102 ūkiai (466 vienetus).
Žymūs žmonės
Laučiuose gimė:
-
evangelikų liuteronų kunigas Mikas Klumbys (1905–1985);
-
humanitarinių mokslų daktarė Dainora Abukevičienė-Pociutė (1967–);
-
humanitarinių mokslų daktarė Birutė Jatautaitė
Įdomūs faktai
-
Laučiuose veikė Šilutės rajono Laučių Mikelio Hofmano pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba.
- Prie Laučių yra Vydūno gimtasis namas – architektūros paminklas.
Teksto autoriai
-
Vitas Povilaitis
-
Rimantas Lazdynas
-
Aurimas Rapečka
